- išprovokuoti
- išprovokúoti vksm. Tai̇̃ išprovokãvo jį̃ parašýti skuñdą.
.
.
išprovokuoti — tr. 1. sukurstyti imtis kokių veiksmų, priversti išsiduoti: Kristupas nori žodžiais išprovokuoti Vilių. Bet Vilius tyli I.Simon. | refl.: Svarbu, kad nebūtų išsišokimų, nes taip galime tik be reikalo išsiprovokuoti ir visus ateities planus… … Dictionary of the Lithuanian Language
suprovokuoti — žr. išprovokuoti 1: Valdžios suprovokuoti kareiviai ėmėsi ginklo rš. Suprovokavo išsišokimą rš. provokuoti; išprovokuoti; suprovokuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
užšnekėti — užšnekėti, ùžšneka, ėjo NdŽ 1. intr. pradėti šnekėti: Prie visų tuoj apie tą skolę užšnekėjo Krs. Jis ùžšneka, kad tu išsižiotum tik (nori išprovokuoti) Mrj. 2. intr. N šnekant kreiptis į ką, užšnekinti. 3. intr. Pj pakalbėti, papasakoti: Kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
išveika — Bendroji informacija Kirčiuota forma:ìšveika Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių Giminiškas naujažodis: išveikti. Pateikta: 2011 11 18. Atnaujinta: 2013 12 28. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: susikaupusių… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
išveikti — Bendroji informacija Kirčiuotos formos: išveĩkti, išveĩkia, ìšveikė Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: veiksmažodis Kilmė: lietuvių Giminiškas naujažodis: išveika. Pateikta: 2011 11 18. Atnaujinta: 2013 12 28. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis:… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas